Joomla 1.5 Template By Youjoomla.com

Sparvos (lot. Tabanidae, angl. Horse - flies, vok. Bremsen) – dvisparnių (Diptera) vabzdžių šeima. Turi dideles akis, kurios gyvų vabzdžių gražiai blizgančios. Patinų akys kaktoje susiliečia, o patelių perskirtos. Pilvelis platus ir suplotas. Patinai minta žiedų nektaru, patelės čiulpia šiltakraujų gyvūnų kraują, jų burnos organai duriamieji - čiulpiamieji ir pajėgūs pradurti storą gyvulio odą. Lervos gyvena drėgnoje žemėje, vandenyje, trūnijančioje medienoje, puvėsiuose. Jos yra plėšrios. Sparvos aptinkamos drėgnose, krūmotose vietose, skraido karštomis vasaros dienomis ir puola galvijus, arklius ganyklose. Sparvų įkandimas labai skausmingas, todėl galvijai nerimauja, mažiau duoda pieno. Kai kurios rūšys platina infekcines ligas.         
  Luko Jonaičo fotografija

Paprastasis miežis (lot. Hordeum vulgare) – miglinių (Poaceae) šeimos miežių genties augalas.

Vienametis žolinis augalas. Žiedynas – keturbriaunė ar šešiabriaunė varpa.
  Boriso Belchevo fotografija

Dygliuotasis pumpotaukšlis (lot. Lycoperdon echinatum) – pumpotaukšlių (Lycoperdon) genties grybų rūšis.

Vaisiakūniai 3-5 cm skersmens, rutuliški, plačiai kriaušiški, ties pagrindu smailėjantis, be aiškiai susiformavusios koto. Spalva įvairuoja nuo baltos, balkšvos iki šviesiai rudos. Grybo paviršius tankiai nusėtas ilgų (dygliukas gali būti iki 7 cm ilgio), piramidės formos dyglių, kurie dažnai būna palinkę vienas į kitą ir pradedant nuo vidurio galiausiai nubyra - lieka šiurkštus tinkliškas raštas.
  Romualdo Barausko fotografija  

  Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija - brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km).

Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.

Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.
  Jono Kazlausko  fotografija

Pilkoji gervė, arba gervė (lot. Grus grus, angl. Common Crane, vok. Kranich) – gervinių (Gruidae) šeimos labai atsargus ir baikštus paukštis. Tai už gandrą didesnis, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi.

Gyvena pelkėse, miškų raistuose. Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Deda du kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis. Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo. Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šiuo metu Lietuvoje perinčių porų yra virš tūkstančio.
  Kestučio Čepėno fotografija

Angys (lot. Viperidae) – žvynaroplių (Squamata) būrio gyvačių šeima. Išskiria hemotoksinius nuodus, kurie tirpdo kraujo kūnelius ir sukelia vidinius kraujavimus. Šeimoje yra daug nuodingų gyvačių.

Europoje yra devynios rūšys, Australijoje, Okeanijoje ir Madagaskare angių nėra. Lietuvoje gyvena viena rūšis – paprastoji angis (Vipera berus, angl. Common adder, vok. Kreuzotter). Mūsų krašte angis dar kitaip vadinama gyvate marguole, margąja gyvate, pantine gyvate. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75-80 cm. Išilgai nugaros vingiuotas raištis.
  Gintauto Steiblio fotografija

Paprastoji aukšlė (lot. Alburnus alburnus, angl. Bleak, vok. Uckelei, Laube), dar vadinama viršvandene, viršplauke – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Kūnas pailgas, siauras, iš šonų plokščias, padengtas labai plonais sidabriniais žvyneliais, – lengvai iškrintančiais, blizgančiais. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai ir pilvas sidabriški. Akys didelės. Suaugusi aukšlė sveria apie 50 gramų, subręsta 2-3 gyvenimo metais, neršia birželio mėnesį. Plaukioja pulkais viršutiniuose vandens sluoksniuose. Minta daugiausia planktonu.

Lietuvoje labai dažna žuvis, paplitusi upėse ir pratakiniuose ežeruose. Paprastai sugaunama 7-13 cm, 6-30 g. Glūko ežere, dėl ypač didelio jų paplitimo, rengiamos sportinės aukšlių gaudymo varžybos.
  Mindaugo Kirstuko fotografija

Rudoji lapė (lot. Vulpes vulpes, angl. Red Fox, vok. Rotfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Laisvėje gyvenančios lapės paprastai išgyvena 7 metus, o nelaisvėje – 14 metų. Tai vienas labiausiai paplitusių plėšrūnų pasaulyje, dažnas pasakų herojus. Rudųjų lapių yra apie 50 skirtingų porūšių. Skirtingai nei pilkoji lapė, rudoji medžiais nelaipioja. Artimas lapės giminaitis – šuo.

Aktyviausia nuo vidurnakčio iki aušros. Tuomet ji dažniausiai medžioja. Galima sutikti ir dieną. Pėdsakai ir išmatos yra pagrindinės šių gyvūnų žymės. Vietą kur buvo sutikta lapė reikia įsidėmėti, nes ji čia gali pasirodyti dar kartą. Vadinamosios gudruolės pėdsakus galima supainioti su šuns – lapės pėdsakas yra toks pat, tik ilgesnis ir siauresnis, nagai smarkiai siaurėjantys.
  Kestučio Čepėno fotografija